Edukacinis turinys, ne investavimo rekomendacija. Kriptovaliutų vertė svyruoja.

Modulis 0 · Kripto ABC
1/8

Kas yra kriptovaliuta — pradinis vadovas

Po šio modulio

Suprasi, kaip iš tikrųjų veikia kriptovaliuta — ne paviršiumi, o iki mechanikos. Mokėsi pats įvertinti bet kurį tinklą ar projektą, o ne tikėti antrašte.

Apibrėžimas

Kriptovaliuta = skaitmeniniai pinigai, kurie veikia be tarpininko (banko) ir yra užregistruoti blockchain'e (viešame skaitmeniniame registre).

Trys pagrindiniai bruožai:

  1. Decentralizuoti — nėra vieno serverio ar įmonės, kuri valdo
  2. Riboti — kiekis dažniausiai užkoduotas (Bitcoin'o niekada nebus daugiau kaip 21M)
  3. Programuojami — galima rašyti taisykles ("smart contracts" — automatinės programos, vykdančios sandorius be žmogaus)

Kuo skiriasi nuo banko pinigų?

AspektasBanko pinigaiKriptovaliuta
SaugotojasBankasTu pats (piniginė)
UžšaldymasBankas galiNiekas negali
Pavedimo greitis1–3 d.d.1–30 sekundžių
Komisas€1–5 (SEPA)~$0.001–0.01 (Solana)
Veikia9:00–17:00 d.d.24/7/365
CenzūraGalimaNegalima
ReguliuotojaiLB, ECBDAO (decentralizuota organizacija), kodas

Kaip technologiškai veikia?

1. Tinklas

Tūkstančiai kompiuterių (nodų — tinklo mazgų) visame pasaulyje vykdo tą pačią programinę įrangą. Kiekvienas turi pilną tinklo istorijos kopiją.

2. Transakcija

Kai nori siųsti 1 SOL SOL Marytei:

1. Tu pasirašai sandorį savo privačiu raktu
2. Tinklas gauna sandorį
3. Validators (specialūs nodai) tikrina:
   - Ar tu turi pakankamai SOL?
   - Ar parašas teisingas?
4. Jei TAIP — sandoris įtraukiamas į blok'ą
5. Blokas pridedamas prie blockchain
6. Marytė mato +1 SOL savo piniginėje

3. Konsensusas

Tinklas turi susitarimo mechanizmą, kad visi sutartų dėl tikrųjų sandorių. Yra du pagrindiniai:


Ribota pasiūla

Kodėl tai svarbu?

Eurų centrinis bankas gali atspausdinti tiek, kiek reikia. Per pandemiją 2020–2022 atspausdinta milijardai → tai virto infliacija (kainų augimu) visoje euro zonoje.

Bitcoin'o niekas negali atspausdinti — kiekis užfiksuotas, o naujų BTC emisija kas ~4 metus mažėja per pusę („halving", paskutinis — 2024 m. balandį):

  • 2009: 0 BTC
  • 2026: ~20M BTC (jau iškasta ~95%)
  • 2140: ~21M BTC (paskutinis kada nors)

Kuo mažesnė pasiūla, tuo didesnė vertė esant tai pačiai paklausai.

Ne visos kriptovaliutos turi ribotą pasiūlą:


Pagrindinės kriptovaliutos

TinklasTipasNaudojimasKomisas
BitcoinSkaitmeninis auksasVertės saugykla~$0.50–2
EthereumSmart contractsDeFi, NFT~$0.01–0.30
SolanaGreitas tinklasDeFi, žaidimai~$0.001–0.01
ArbitrumEthereum L2Pigesnis ETH tinklas<$0.01–0.05

Komisai kinta su tinklo apkrova — lentelėje ramaus meto ribos, per piką jie gali išaugti daug kartų. Prieš didesnę operaciją Ethereum tinkle pravartu žvilgtelėti į etherscan.io/gastracker.


Ką čia valdai

Kiekviena kripto savybė turi kainą, kurią mokėsi išmokti valdyti. Štai jos — ne kaip įspėjimai, o kaip sąrašas dalykų, kuriuos po šios mokyklos mokėsi pats suvaldyti:

Kiekviena rizika turi sprendimą. Ne bijai jos — išmoksti ją valdyti. Praktinė pradžia: pradedi nuo tokios sumos, kurią gali ramiai stebėti mokydamasis.

Kai šią mechaniką perpranti, gali pats įvertinti bet kurį kripto pasiūlymą: pamatai didelį pažadą → klausi „už kokią riziką man čia moka?" — ir žinai, kur ieškoti atsakymo.


Apibendrinimas

Greitas patikrinimas
Kuo kriptovaliuta iš esmės skiriasi nuo banko pinigų?
Praktikos užduotis
0 / 5
Pamatyk blockchain gyvai

Teorija sako, kad blockchain yra viešas registras, kurį mato visi. Patikrink tai pats — užtruks ~5 minutes, nieko pirkti nereikia.

Mokomės, ne investuojam — naudok tik mažas „pamokos kainos“ sumas.

Ką tik pats perskaitei tikrą sandorį blockchain'e ir palyginai komisinį su banko pavedimu — dabar apie kripto kalbi iš patirties, ne iš nuogirdų.

Pažymėti kaip perskaitytą