Įspėjimas apie riziką: Šis turinys yra tik edukacinio pobūdžio ir nėra investicijų rekomendacija, finansinė konsultacija ar raginimas pirkti/parduoti kriptovaliutas ar kitus finansinius instrumentus. Kriptovaliutų vertė gali smarkiai svyruoti — galite prarasti dalį arba visą investuotą sumą.

Modulis 0 · Pirmi žingsniai8/12

Kodėl DeFi, o ne bankas?

Bankas Europoje duoda 1–3% per metus. DeFi protokolai — nuo 6% iki 48%. Kodėl toks skirtumas? Ar tai per gražu? Šioje pamokoje viską paaiškinsime paprastai.


Pirma — kodėl apskritai kripto?

Prieš gilinantis į DeFi, atsakykime į pagrindinį klausimą: ar verta? Palyginkime su kitomis investavimo galimybėmis:

TurtasMetinė grąžaRizikaLikvidumasMokesčiai LTMinimali investiciją
Banko indėlis1-3%Labai mažaAukštas (bet terminuotas)15% GPM€1
NT (nuoma)4-7%VidutinėLabai žemas (mėnesiai)15% GPM + NT mokestis€50,000+
Akcijos (ETF)7-10% (istoriškai)VidutinėAukštas (1-3 d.d.)15% GPM€10
Obligacijos3-5%MažaVidutinis15% GPM€1,000
DeFi Lending5-8%Vidutinė-aukštaLabai aukštas (sekundės)15% GPM$10
DeFi LP15-48%AukštaLabai aukštas (sekundės)15% GPM$50
DeFi Strategija B6-9% (su hedge)Vidutinė (su apsauga)Aukštas15% GPM$1,000+

Kodėl DeFi grąža didesnė nei banko?

Tai ne magija ir ne piramidė. Priežastys konkrečios:

  1. Nėra tarpininko. Bankas moka tau 2%, bet pats uždirba 6-10% iš tavo pinigų. DeFi protokolas neturi darbuotojų, biurų, reklamos — todėl daugiau lieka tau
  2. Rizikos premija. Aukštesnė grąža = aukštesnė rizika. DeFi turi smart contract bug, likvidacijos, IL rizikų, kurių bankas neturi. Už tai moki „draudimą" (mūsų strategijos opcionai)
  3. Kripto rinka jauna. Per mažai kapitalo, per daug paklausos = aukšti fee APR. Ilgainiui mažės, kaip nutiko su P2P lending (buvo 15%, dabar 5%)

Sąžininga tiesa

DeFi 48% APR yra NE garantuota grąža. Tai kintantis fees uždarbis, kuris gali būti 80% vieną savaitę ir 10% kitą. Mūsų strategija B po visų kaštų (opcionai + skola) realiai duoda 6-9% per metus — panašiai kaip geros akcijos, bet su momentaliniu likvidumu.


APY vs APR — koks skirtumas?

Prieš lyginant banką su DeFi, reikia suprasti du žodžius. Jie skamba panašiai, bet reiškia skirtingus dalykus.

APR (Annual Percentage Rate)

APR — tai paprastos palūkanos per metus. Jei turi $10,000 su 6% APR, per metus gausi $600. Ir tiek. Palūkanos nesidaugina.

Formulė:

Pelnas = Pradinis kapitalas x APR x Laikas (metais)

Pavyzdys: $10,000 x 0.06 x 1 = $600 per metus

APY (Annual Percentage Yield)

APY — tai kiek iš tikrųjų uždirbi per metus, kai pelnas pridedamas prie tavo sumos ir irgi pradeda dirbti.

Formulė:

APY = (1 + APR / n)^n - 1

Kur n — kiek kartų per metus pelnas pridedamas (12 = kas mėnesį, 365 = kasdien).

Compound efektas — sniego gniūžtės principas

Compound efektas — kaip sniego gniūžtė

Įsivaizduok, kad rideni sniego gniūžtę nuo kalno. Kuo ilgiau rideni, tuo didesnė ji tampa — nes naujas sniegas limpa ant jau esamo.

Su pinigais tas pats. Tavo pelnas pridedamas prie sumos, ir kitą mėnesį pelnas skaičiuojamas nuo didesnės sumos.

Pavyzdys su $10,000 ir 48% APR:

  • Paprastos palūkanos (APR): $10,000 + $4,800 = $14,800 po metų
  • Su compound kas mėnesį (APY): = $16,010 po metų
  • Su compound kasdien (APY): = $16,160 po metų

Skirtumas: $1,360 — vien dėl to, kad pelnas „dirba" kartu su tavo pinigais.

Kur laikai pinigusAPRKaip dažnai pridedamaAPYPelnas iš $10,000
Bankas (EUR)2%Kas mėnesį2.02%$202
Kamino lending6%Kas mėnesį6.17%$617
Orca LP fees48%Kas savaitę61.2%$6,120
Deribit premija15%Kas 120d15.8%$1,580

Kodėl bankas moka tik 2%, o DeFi — 6–48%?

Atsakymas paprastas: kuo didesnė rizika — tuo daugiau moka. Tai vadinama rizikos premija (papildomas uždarbis už tai, kad priimi riziką).

Banko 2% — iš kur atsiranda?

Bankas — kaip tarpininkas

Įsivaizduok, kad parduodi obuolius. Bet vietoj to, kad parduotum pats, atiduodi juos parduotuvei. Parduotuvė parduoda už 5 eurus, tau grąžina 1 eurą. Likusius 4 eurus pasiima sau — už patalpas, darbuotojus, elektrą.

Bankas daro tą patį su tavo pinigais.

Bankas paima tavo pinigus ir:

  1. Skolina juos kitiems žmonėms (būsto paskola 4–6%)
  2. Investuoja į obligacijas (3–5%)
  3. Pasiima didžiąją dalį pelno sau (darbuotojai, pastatai, valdymas)
  4. Tau grąžina likutį: 1–3%

Banko privalumas — indėlių draudimas (iki 100,000 EUR). Jei bankas žlugtų, valstybė grąžina pinigus.

DeFi 6–48% — iš kur atsiranda?

DeFi protokolai neturi pastatų, darbuotojų ar biurokratijos. Pelnas ateina tiesiogiai tau:

Lending (skolinimas) — 6% APY — Kamino, Aave:

LP fees (likvidumo teikimas) — 20–60% APR — Orca, Meteora:

Opcionų premija — 10–20% APR — Deribit:

Didesnė grąža = didesnė rizika

DeFi — tai ne „nemokamas pelnas". Kiekvienas procentas atspindi konkrečią riziką:

  • 6% lending — rizika, kad programa (smart contract) gali turėti klaidų
  • 48% LP fees — rizika, kad prarasi dalį pinigų dėl kainos pokyčių
  • 15% opcionai — rizika, kad tavo prognozė bus neteisinga

DeFi Risk OS padeda matyti ir valdyti šias rizikas, o ne jas ignoruoti.


Smart contract — kur dingo tarpininkas?

Paprastame pasaulyje kiekvienai operacijai reikia tarpininko — žmogaus ar įstaigos, kuri viską sutvarko. DeFi pasaulyje šį darbą atlieka programa.

Smart contract — kaip pardavimo automatas

Įsivaizduok automatą mokykloje. Įmeti monetą, paspaudi mygtuką, gauni batonėlį. Niekas negali apgauti — automatas dirba pagal užprogramuotas taisykles.

Smart contract veikia lygiai taip pat, tik su pinigais. Tai programa internete, kuri automatiškai vykdo taisykles. Niekas — net jos kūrėjai — negali jų pakeisti ar sustabdyti.

OperacijaPaprastame pasaulyjeDeFi pasaulyje
PaskolaBankas (2 sav. procesas)Smart contract (10 sek.)
Valiutos keitimasBankas/valiutos keityklaDEX smart contract
DraudimasDraudimo kompanijaOpcionų smart contract
DepozitasBankasLending protokolas

Kaip veikia smart contract? Pavyzdys su Kamino:

  1. Tu deponuoji 126 SOL į Kamino smart contract
  2. Smart contract automatiškai paskolina tavo SOL kitiems
  3. Kiti moka palūkanas — smart contract automatiškai perduoda jas tau
  4. Jei skolininkas negali grąžinti — smart contract automatiškai paima jo užstatą

Niekas negali sustabdyti ar pakeisti šio proceso. Net Kamino komanda negali „paimti tavo pinigų".

Bet yra ir rizika!

Smart contract pašalina tarpininką — bet pats gali turėti klaidų (kaip bet kuri programa). Jei kode yra klaida — pinigai gali būti pavogti. Todėl svarbu naudoti tik patikrintus ir seniai veikiančius protokolus. Apie tai daugiau — pamokoje 1-4.


Bankas vs DeFi — pilnas palyginimas

Kas svarbuBankasDeFi
Kiek uždirbi per metus1–3%6–48%+
Ar draudžiami pinigai?Taip (iki 100k EUR)Ne
Kada gali naudoti?Darbo valandomis24/7 — visada
Ar reikia asmens dokumento?TaipNe (tik perkant kriptovaliutą)
Kiek laiko atsiimti pinigus?1–3 darbo dienos1–60 sekundžių
Kas valdo tavo pinigus?BankasTu pats (per smart contract)
Ar matai, kas vyksta?Ne (uždara sistema)Taip (viskas vieša)
Ar svarbu kur gyveni?TaipNe
Kaip dažnai pridedamas pelnas?Kas mėnesįKas sekundę
Kokia rizika?Bankas žlugs (bet draudžiama)Programa gali turėti klaidų + rinka gali kristi
Nuo kokios sumos gali pradėti?Dažnai 1,000+ EURNuo $1

Kaip tai susijungia DeFi Risk OS platformoje

Mūsų platformoje naudojami keli pelno šaltiniai kartu:

Strategija A — Covered Call + LP

Strategija B — Multi-Layer Yield

Svarbi mintis

DeFi — tai ne „geresnis bankas". Tai visiškai kita sistema su kitomis taisyklėmis. Bankas tinka kasdienėms operacijoms ir saugiam taupymui. DeFi tinka tiems, kas supranta rizikas ir nori aktyviai valdyti savo pinigus. Mūsų tikslas — padėti tai daryti protingai.


Santrauka

Pažymėti kaip perskaitytą